Būsto paieškos
Būsto reikėjo ne tik tam kad turėtume stogą virš galvos, lovą poilsiui po darbų ir dienos nuotykiu, bet ir tam kad galėtume užbaigti įdarbinimo formalumus. Iš pradžių manėme, kad norint nuomotis būstą, gyventi ir darbuotis teks registruotis šalyje. Vis dėl to paaiškėjo, kad tai būtina tik asmenims gyvenantiems ilgiau nei 4 mėnesius Olandijoje.Taigi ieškojome pasiūlymų, kurie nereikalautų būti registruotiems Olandijoje.
Paieškas pradėjome nuo olandiško nuomos portalo – markerplatz.nl. Jį rekomendavo Antano pusbrolis Juozas. Anot jo čia palankios kainos ir būstai nuomojami tiesiogiai iš nuomininkų be tarpininkų. Vis dėlto puslapis parengtas olandų kalba, o ir pačios paieškos nebuvo vaisingos. Pirminiai paieškos kriterijai buvo nedidelis atstumas iki miesto centro, privatūs apartamentai ar bent jau kambarys, Inclusive G/W/T, įrengimai, baldai, virtuvė, vonia ir ne didesnė nei 450€ nuomos kaina mėnesiui. Tokių pasiūlymų nebuvo daug, bet kasdien rasdavom po keletą tinkamų, tad pasiruošėm save pristatantį laišką ir pradėjome kalbėti su būstų valdytojais. Tuomet ir pradėjo aiškėti nuomos subtilybės Hagoje. Dauguma būstų telpančių į 450€ rėmus nuomojami 1 žmogui arba pasirašant metu sutarti, abu kriterijai mums buvo nepalankūs. Toliau plėtėme portalų spektrą ir taip atradome puikią nuomos platformą Nestpick.com. Čia buvo galima patogiai filtruoti paiešką, pasirenkant mėnesius kurias nori gyventi, asmenų skaičių, biudžetą ir kitus svarbius parametrus. Pasirinkus tinkamą paieškos rezultatą, toliau galima rezervuoti busta sumokant vieno mėnesio įmoką ir 15 proc. komisinį platformai. Praradę viltį rasti pigesnį variantą nusprendėme nebelaukti ir bandyti rezervuotis 600€ mėnesio nuomos būstą (tai buvo pigiausias variantas). Užpildėme gan ilgą aplikacijos formą ir motyvacinį laišką, sumokėjome net 825 depositą ir nerimastingai ėmėme laukti atsakymo iš nuomininko, kurį portalas pažadėjo per 48 valandas. Paėjus šiam terminui pasidarė nebejauku, nei pinigu nei atsakymo, tad kreipėmės į supporta ir tada į musu paieškas įsijungė patys platformos kūrejai. Pirmiausia buvo gražintas užstatas, o vėliau pateikė dar keletą pasiūlymų, kurie atitiko mūsų nurodytus kriterijus (laikas: liepa-rugsėjis, kaina apie 600). Deja kitų būstų savininkai taipogi nesutiko mums išnuomoti būsto.
Po dviejų mėnesiu paieškų jau buvo pradėjus imti desperacija, ėmėme žiūrėti įvairius studentų miestelių variantus, net gyvenvietes esančias netoliese. Pasirodo niekas nenori įsileisti trumpam ir ypatingai tada kai iškraustymo data Rugsėjo 30 – tuo metu visi nauji studentai jau būna susiradę butus ir atsilaisvinęs butas ko gero ilgai lauktų naujųjų šeimininkų.
Istorijos lūžis
Vėlgi pažinčių ir draugų ratas padėjo išspręsti ir visus neaiškumus dėl to, kur teks gyventi. Čia pagelbėjo Indrės brolis Žygimantas, pasidalinęs kontaktais draugų, anksčiau atlikusių praktiką, studijavusių Olandijoje pagal tą pačią Erasmus programą. Tą pačią dieną susirašius, jie ne tik mielai dalinosi savo patirtimi ir patarimais, bet ir naudingais emigrantų šaltiniais socialiniame tinkle Facebook. Expats in Hague – šią Facebook grupę sudaro tūkstnčiai emigrantų Hagos mieste.
Būtent čia radome Italo Gabriele Levi skelbimą apie nuomojamą kambarį, kuris idealiai atitiko mūsų poreikius: kaina 300 eurų inclusive, laikotarpis liepa – rugsėjis ir svarbiausia už papildomą 100€ prieinamą gyventi dviems asmenims. Tai ko mums reikia… Tik pamačius šį skelbimą momentaliai susiekėme su Gabriele.
Netrukus gavome patvirtinimą, kad kambarys dar neišnuomotas ir galime čia įsikurti praktikos metu. Kartu su mumis 5 kambarių bute gyvens Italas Marco ir jo augintinis šuniukas Jhonny 
Prisegame nuotraukas kurias gavome iš Gabriele:
Raktai
Pats Gabriele mums pernuomoja kambarį, nes vasarą grįžta į Italiją, o nuo rudens gyvens kitoje vietoje Hagos mieste. Nuomos įmokas paskirstėme į dvi dalis, pirmąjį pavedimą atlikome dar birželio pradžioje. Norėdami užtikrinti susitarimo sąžiningumą, mūsų pinigų saugumą ir ramias mintis susitarėme, jog buto raktus gausime iš anksto, paštu į Vilnių. Juolab, kad Gabriele jų perduoti negalės, nes mums atvykus į Hagą bus gimtojojoje Italijoje. Raktų siunta į Vilnių mūsų nuostabai buvo neįtikėtinai sparti, teužtrukusi 20 val! Atrodo neįtikėtina todėl dalinamės pristatymo išrašu:
Gavę raktus iškart pasijutome šiek tiek saugiau, nes jau tikrai galėsime įeiti į butą, kita vertu juk galėjome gauti betkokius du raktus ir iki nuvykdami į vietą to nesužinoti. Kitas svarbus dalykas vykstant dviese buvo pasigaminti antrą raktų komplektą. Čia ir prasidėjo nuotykiai pradžioje pervažiavau visus didžiuosius prekybos centrus niekas neturėjo ruošinio ir vis siūlė SOS spynų atidarymą Ozo g. nuvykęs ten rakto taip pat negavau nes mūsiškis buvo beveik 1 cm ilgesnis nei turimi ruošiniai. Tada buvau paklaustas iš kur šitą raktą gavau ir paaiškėjo tiesa. Kadangi raktas pagamintas Italijoje tai ir spynos, kurias rakina tokio tipo raktai skirti vakarų Europos rinkai. Nėra spynų nėra ir raktų ruošinių čia Vilniuje.
Olandija vs. Užuolaidos
Tiesa prieš kelionę buvome įspėti, kad Hagoje ir visoje Olandijoje toks dalykas, kaip užuolaidos nelabai suprantamos ir buityje nenaudojamos. Taigi, kadangi turime netgi 4 didžiulius langus, kurių didžiausias 4×2,15 metro, paskutinėmis dienomis teko susiveikti gerus keturis gabalus medžiagos. Žinoma, tokių dalykelių radome močiutės skrynioje, Lavėnų kaime, tad ilgai vargti ieškojant neteko. Beje, mūsų žiniomis, norėdami prisitvirtinti užuolaidas teks pasitelkti kūrybiškumą ir išmanumą, nes kaip ir užuolaidų, taip ir jokių pritvirtinimo konstrukcijų bute tiesiog nėra.
Update: Dabar užuolaidos jau kabo, jos tiesiogine to žodžio prasme vinimis prikaltos prie sienos.