Šį kart be ilgų išvedžiojimų ir ilgų įžangų. Tiesiog yra dalykų, kuriuos gyvenime privalai padaryti pats, nes niekas už Tave nepadarys. Lygiai taip, niekas už Tave nepažiūrės ir Emijos. Ir čia pateiksiu 3 priežastis, kodėl turi tai padaryti nieko nelaukiant.
1. „Emilija iš Laisvės alėjos” yra geriausias atsakymas lietuviško kino skeptikams.
Šis filmas yra tai, ko jau ilgą laiką nematę ir kantriai laukė lietuviško kino fanatikai. Žvelgniant per tobulo holivudo filmo formulę jis turi visas sudedamasias dalis – tiek stiprią siužetinę liniją tiek veiksmo, skausmo, meilės ir sekso scenas. Turi gilesnę žinutę transliuojamą žiūrovams ir kas svarbiausia paremtas tikrai faktais, gan koncentruotas rodantis bręstantį Lietuvos kino kūrėjų kolekytyvą. Kadrai išlaižyti iki detalių, filme, net cigaretės ir tos tikro laikmečio, mat kūrėjai pasistengę ir gavo dar nepraplėštą pakelį Kosmoso, kurį su malonumu plešia ir vėliau prisikuria kadre. O ką jau kalbėti apie Laisvės alėjos ir ten vykusios demonstracijos atkūrimą ir grąžinimą į 1972 metus. Idėją palaikė tiek verslas, leidęs kelioms dienom nuimti reklamas ir uždengti vitrinas, tiek gausus savanorių būrys, kuriu užsiregistravo virš 2700, o masinėse scenose dalyvavo apie 1000. Jei eidami į eilinę lietuvišką komidiją, galite neturėti lūkesčio pamatyti kažką prasminges ir gilaus, tai šis filmas kitoks ir taikosi į publiką, kuriai eilinis keiksmažodžių rinkinys įspūdžio nedaro.
2. „Emilija iš Laisvės alėjos” yra geriausia istorijos pamoka
Šis filmas gali tapti geriausiu sovietų represijas ir santvarką iliustruojančia istorijos pamoka. Po filmo beliktų tik sudėti taškus ant i ir to laikmečio žiaurumų ir sistemos daugiau nebereikėtų skaityti vadovėliuose. Jei turėčiau mažų vaikų ar būčiau istorijos mokytojas, eičiau kartu su mažaisiais/jaunaisiais Lietuvos kūrėjais, o vėliau prisipildę sklidinus kavos ar arbatos puodelius kokiam Coffee Inn’e aptartume ir įvertintume detales mėgaudamiesi mums suteiktomis galimybėmis ir galimybė kurti, bei dalintis savo mintimis laisvai.
3. Puikus priminimas primiršusiems laisvės idėją
Emilija puikiai tiks ir Europos bei Lietuvos skeptikams, kurie kaip užsikirtusi plokštelė vapa, jog prie ruso buvo geriau. Žiūrint filmą apima nuoširdus pyktis ir begalinis noras, kad tai kas vaizduojame juostoje daugiau niekada nepasikartotų. Subtiliai sukurtas scenarijus neperša laisvės idėjų per prievartą, jis tiesiog atmerkia akis taip plačiai, kad skruostai imi bėgti ašaros. Ir nereikia jų tramdyti, nes šis natūralus procesas tiesiog primena, jog esame gyvi ir dar nepamiršome dėl ko kovo mūsų protėviai miške, ką veikė pogrindis, vėliau Sąjūdis ir geriausiai kokią privilegiją perėmėme mes.
Tai filmas tinkantis visai šeimai. Patys vyriausieji ir vyresni prisimins, jaunesni supras, jauniausi išmoks, todėl verta organizuoti visos šeimos išvyką ir stiprų emocinį užtaisą patirti drauge.
Ir galiausiai, kai aplinkiniai vis labiau ims aptarinėti filmą ir juose rodytas scenas, jausitės nemaloniai, nes nebūsite patyrę filmo ir susidarę savo nuomonės apie jo žavesį. Todėl svarbiausias dalykas kurį privalote padaryti artimiausiu metu – nueiti į kino teatrą ir išgyventi filmą „Emilija iš Laivės alėjos” savo širdimi.