Šio įrašo tekstas popieriuje nugulė dar pirmadienį, kai ėmiausi veiksmų ir ėmė laisvėti mintys. Antradienis buvo tiesiog crazy ir visa tai vainikavo pašėlęs Laisvės piknikas Kauno rajone. Grįždamas į Vilnių supratau kaip viskas susiję ir yra svarbu, tačiau vakare jau nebeturėjau jėgų taipinimui. Taip išaušo trečiadienis. Ir kaip prezidentas Kazys Grinius pasakytų „kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tik per vėlu, niekad ne per anksti“. Žinoma šiuo atveju derėtų perfrazuoti demokratiją pakeičiant laisve ar net susiaurinant minties laisve.
Kai laisvoji Lietuvos šviesuomenė su A. Tapinu priešakyje organizavo “Laisvės pikniką” simbolizuojantį laisvos minties ir žodžio svarbą, būtinybę nugalėti savo vidinę baimę, as savo ruožtu atradau kita išsilaisvinimo formą.
Taip jau susiklostė, kad kuriam laikui buvau paleidęs pagrindines produktyvumo vadžias iš savo rankų ir ėmiau į dešinę ir kairę beveik visiems iš eilės dalinti “taip” tuo pačiu ir atiduodamas savo laiką bei kūrybinę energiją.
Kritinį tašką pasiekiau prieš pat savaitgalį ir penktadienį desperadiškai ėmiau ieškoti pagalbos – papildomų rankų “taip” projektams.
Turbūt nieko keisto, kad nesutikau minios darboholikų pasiruošusių saulėtą savaitgali sėsti prie mano rūpesčių. Taip likau vienas su kalnu darbų.
Keisčiausia yra tai, kad būtent tas silpnumo jausmas ir gal ne pyktis matant neįveikiamą kalną darbų ir pastūmėjo mane išsilaisvinimo link.
Pirmiausia išvadavau mintis išrašydamas visas užduotis ant atskirų lapelių. Beje, tai labai veiksmingas pratimas turintys daugybę pritaikymo būdų.
Tada prisiminiau savo paties anksčiau labai garbintą prioritetizavimą (nežinau kaip taisyklingai parašyti šį žodį) ir atėjo suvokimas, kad nevisi namai dega vienodai. Tai buvo didelis žingsnis minčių išlaisvinimo ir kūrybinės energijos susigrąžinimo link.
Iškart po to sekė samprotavimo apie degantį namą papildymas, jog net jei ir dega labai smarkiai, nevisi tie namai yra mano. Kai kurie interesantai tiesiog vampyriškai siurbia energiją. Tokių galima atsisakyti be jokios sąžinės graužaties ir daryti tai, kas išties prasminga ir naudinga bei įdomu pačiam.
Net ir neparašęs saviems vampyrams įgavau didelį psichologinį pranašumą ir reikalai ėmė gerėti dar greičiau.
Paskutinis raktas išlaisvinęs iš minčių ir vidinių sunkumų kalėjimo buvo mūsų ne kartą girdėtas ir greit pamirštas “čia ir dabar”. Tai net nebuvo klausimas, ką galiu padaryti dabar, kad situacija imtų gerėti. Tai buvo suvokimas, jog dižiausią palaimą patirsiu ir didžiausią energijos kiekį atpalaiduosiu darydamas tai, kas veža ir tai ką noriu daryti dabar.
Jokios papidomos magijos nebuvo. Pradėjau nuo to kas smagu, pasidariau dvigubą esspreso moliniame IKEA puodelyje ir darbų kalnas pats ėmė mažėti it Kaspijos ežeras ar Antarktidos ledynas veikiamas globalinio atšilimo. Skirtumas tik tas, kad šis atšilimas – minčių ir produktyvumo išlaisvinimui – yra lengvai kontroliuojamas.
Jei tik norime jį kontroliuoti.
Jei reiktų viską sudėjoti į 3 žingsių sistemą ji būtų tokia:
1. Išlaisvink mintis išrašydamas visus darbus atskiruose lapeliuose.
2. Suskirstyk lapelius į 4 grupes pagal prioritetą (A-B-C-D). Dar gali reitinguoti tarpusavy A+, A-, A–
3. Pradėk nuo to kas labiausiai veža.
Norėdami gauti kitus #parašymus vos tik jie pasirodo, palikite savo el. pašto adrasą žemiau.
