Ko gero daugelis žinot istoriją apie filosofą ir jo paskaitą apie gyvenimą pasitelkiant stiklinę, akmenis, skaldą, smėlį ir alų. Jei vistik ne, galite išskleisti šią kortelė ir ją perskaityti ar prisiminti.
Filosofijos profesorius stovėdamas auditorijoje prieš savo studentus, paėmė penkių litrų stiklainį ir užpildė jį akmenimis, kiekvienas akmuo buvo ne mažiau kaip trijų centimetrų skersmens. Baigęs jis paklausė studentų, ar dabar stiklainis yra pilnas?
Studentų atsakė: – Taip, pilnas.
Tada jis skaldos kibirėlį ir supylė visą jo turinį į tą patį didelį indą, šiek tiek jį papurtė. Smulkūs akmenėliai užpildė visus tarpus tarp didesnių akmenų. Dar kartą, profesorius paklausė studentų ar stiklainis pilnas?
Studentų atsakė: – Taip, pilnas.
Tada jis paėmė dėžę pilną smėlio ir supylė visą jos turinį į tą patį didelį indą. Žinoma, smėlis visiškai užpildė esamą stiklinio indo erdvę.
Dar kartą, profesorius paklausė studentų ar stiklainis pilnas? Studentų atsakymas buvo: – Taip, šį kartą be jokios abejonės, stiklinis yra pilnas.
Tada iš po stalo jis ištraukė buteliuką vandens ir supylė į stiklainį iki paskutinio lašo, sušlapinęs smėlį.
Studentai nusijuokė.
Profesorius: – o dabar noriu, kad jūs suprantate, kad šis stiklainis – tai Jūsų gyvenimas. Akmenys – tai dalykai, kurie yra patys svarbiausi Jūsų gyvenime. Skalda – tai yra dalykai, kurie tapo Jums gyvenime svarbūs. O smėlis – tai visa kita, kitaip tariant gyvenimo smulkmenos.
– Jei Jūs pirmiausia užpildysite stiklainį smėliu, nebebus vietos, kurią galėtų užpildyti skalda ir akmenys. Ir taip pat yra ir gyvenime, jei eikvosite visą savo laiką ir energiją smulkmenoms, nebeliks vietos svarbiausiems dalykams.
Taigi, akmenų, smėlio ir vandens pavyzdys puikiai tinka mūsų, gyvenimui, tačiau nebūtinai tinka mūsų produktyvumui ir rezultamams.
Na gerai, jis tikrai tinka produktyvumui ir rezultatams, tačiau taikant jį prieš tai nepadarius stiprios analizės tikėtinas pokytis gali būti visai nejuntamas, juntamas tik simboliškai arba net neigiamas.
Ok, parašiau jau daugiau nei 80 žodžių, įterpiau kažkokio filosofo paskaitą, o dar neaišku apie ką šis įrašas.
Taip! Gali pasirodyti, kad į šį tinklaraščio įrašą iškart pradėjau pilti smėlį dar nepridėjęs akmenų ir skados.
Bet iš tiesų noriu papasakoti istoriją kaip susigražinau iš gyvenimo praktiškai prarastą savaitę.
Ir kai sakau prarastą savaitę tai čia yra savaitė per mėnesį, kas teoriškai reikštų 12 savaičių per metus arba net 3 papildomus vasario mėnesius, savo tikslams įgyvendinti.
Ir ši istorija nebūtų įmanome be smėlio, kurio pirmiausia pakliuvo į mano gyvenimo stiklinę, supratimo, kad jo pakliuvo, ir veiksmų sekos padėjusios jį išpilti bei pridėti daugiau akmenų.
Daugoka metaforų?
Galbūt, tačiau vaizdingi palyginimai pasako daugiau nei bejausmiai apibūdinimai.
Kodėl man prireikė ieškoti prarasto laiko?
Sausio vidury mano naudojamas laiko praleisto prie kompiuterio matuoklis sugeneravo 2017 metų ataskaitą, kuri pirmiausia kiek nustebino, vėliau gerokai suneramino ir galiausiai privertė ieškoti sprendimo.
Toji ataskaita sakė, kad bemaž pusę viso laiko, kurį praleidau žiūrėdamas į ekraną praleidau neproduktyviai, o dar blogiau iš 1802 valandų beveik 400 buvo praleisti socialiniuose tinkluose.
Žinoma, galėjau ieškoti pasiteisinimo, kad gal nevisas tas laikas buvo iššvaistytas, gal buvo ieškota tikrai vertingos informacijos, gal tai buvo susirašinėjimai su draugais, gal net ne darbo metu.
Bet faktas išlieka faktu 400 valandų yra 400 valandų ir nusprendžiau tą padėtį keisti.
Pirmiausia atskyriau susirašinėjimą nuo apskritai Facebook.
Tą padariau įsigydamas Aplikaciją kuri analogiškai kaip veikianti telefone įgalina bendrauti neinat į webą. Vėliau sužininojau, kad yra galima nemokamai naudoti Messenger.com.
Tad dabar visas žinutes atsakau arba telefone arba toje aplikacijoje ir taip nemažindamas komunikacijos tapau labiau susikoncentravęs ir dėmesio neatiduodu staiga šalia chato atsiradusiai draugo nuotraukai, ar įdomiam influencerio sukurtam laiko deginimo postui.
Atrodo tądien sugalvojau ir kitą dalyką – vengti tarp naršyklės langų atidaryto pačio facebook puslapio. Taip eliminuojant norą pasitikrinti ar niekas neįvyko ir kiek laikų surinko vienas ar kitas postas.
Reikalai ėmė taisytis:
Vasaris buvo dar geresnis:
Ir nors stulpeliai dideli (susiformuoja pagal maximalų įvertį), tačiau gerokai smulkesnė skalė ir bendras laikas jau tebuvo 3 val. 37 min.
Toliau tik geriau, nors kovo mėnuo dar nesibaigė, tačiau tendencija aiški. Su šiuo demonu lyg ir pavyko susidoroti.
Kai pernai metų vidurkis buvo 33 val per mėnesi arba ±1 val. per dieną dabar tos valandos užtenka visam mėnesiui. O jei labai noriu paskaitinėti ką kas parašė darau tai telefone, kai ko nors laukiu, stoviu eilėj ir panašiai.
Jei viskas taip paprasta, tai prie ko čia tada tie akmenys, skalda ir smėlis?
Esmė ta, kad pašalinus vieną smėlį ir nieko nedarant tikėtina, kad jo vietą užims kitas smėlis arba geriausiu atveju smulki skaldelė. Tiesa pasakius panašiai ir nutiko.
Iš pažiūros eliminavęs didžiausią laiko vagį savaime netapau žymiai produktyvesnis, tiesiog tapau mažiau švaistantis. Sausį skaičiau gerokau daugiau (nes atsisirado tam laiko) ir galima sakyti kad mano stiklainį pripildė skalda. Mat tą laiką kurį įprastai švaistydavau socialiniuose tinkluose, ėmiau naudoti edukacijai.
Pradžioj buvo smagu, nes kiekviena knyga ar jos santrumpa davė krūvą idėjų ir rodos turtėjau kasdien.
Tačiau realybė buvo kiek kita.
Realios vertės per visą sausio mėnesį sukuriau tik pat kiek ir pernai per standartinį 30 ar 31 dieną turintį mėnesį mėnesį, o gal net mažiau, nes vis norėjos dar kažką naujo sužinoti.
Laimei pristabdžiau tik aptikęs Marshall Goldshmit – Triggers kartu atradęs ir Daily Questions modelį.
Daily Questions
Pats modelis skamba gana papratai. Žinant ar pakeliui supratus, kas yra svarbu ir ką norima tobulinti sudaromas klausimų sąrašas ir kasdien tokiu pat metu yra juos atsakoma.
Klausimai gali buti dviejų tipų. Prasidėti žodeliu Ar … ir į juos galima atsakyti TAIP=1 NE=0 arba žodeliu Kiek … (0-99)
Ką reiškia šie skaičiai? Tai mūsų atsakymų įverčiai.
Siekiant pagerinti rezultatus tam tikroje srityje mums reikia žinoti kokioje situacijoje dabar esame ir kasdien grįžtant prie tų klausimų nukreipti ten savo dėmesį.
Svarbu buti sąžiningiems prieš save. Jei klausimas prasideda Ar … tai galimi atsakymo variantai 1 arba 0, nėra jokių 0,5 (iš dalies) arba 0,9 (beveik) tik nulis arba vienetas, be apvalinimo.
Sistema žiauri ir pradžioje būna tikrai daug nulių, tad Marshall’as siūlo sumokėti kam nors kad jums paskambintų ir kasdien užduotų jums jūsų nepatogius klausimus sulaukdamas kol į juos atsakysite.
Šita idėja pasidalinau su keliais žmonėm, bet vistik nusprendžiau kapanotis pats. Ir kiekvieną vakarą atsakyti į klausimus Google Drive Spreadsheete pažymint atsakymus skaičiais.
Pirmiausia aišku, reikėjo pačių klausimų tad pirmas klausimas kurį sau uždavinėjau kasdien: Ar šiandien sugalvojau naują klausimą sau?
Taip dariau kol pasiekiau 30 klausimų sąrašą.
Tuomet klausimus suskirsčiau į tris – profesinio augimo, asmeninio augimo (kaip asmenybės) ir sveikatos klausimų grupes.
Kiekvieną dieną atsakydamas į tuos pačius klausimus ilgainiu matai tendencijas tarp to kaip dirbi, ką dirbi, kokioj aplinkoj būni ir kaip tai koreliuoja su rezultatais.
Ir svarbiausia šį modelį itin sunku apgauti.
Skaičiuodamas kiekvienos dienos įverčių sumą, kiekvieno klausimo savaitinį vidurkį ir kiekvienos savaitės vidurkių sumą greitai pastebėjau, kur stingu ir kurie klausimai labiausiai padeda didinti produktyvumą bei nenukrypti nuo kurso
O kartu ir didino stambių akmenų kiekį mano inde.
Ir net jei buvo dienu kuomet tikrai buvo sunku susikaupti, jautėsi nuovargis, daily questions tarsi autopilotas gelbėjo iš pažiūros prarastą dieną.
Įdomu kokie mano kasdieniai klausimai?
Štai jie:
Šiandien kai rašau šį įrašą yra praėjęs daugiau kaip mėnuo nuo klausimų sau uždavinėjimo pradžios ir svarbiausi klausimai nuo kurių realiai vėliau priklauso dienos produktyvumas yra susiję su planavimu:
- Ar susiplanavau darbus rytojui iš vakaro?
- Ar nusistačiau 3 svarbiausius darbus tą dieną?
- Jei nusistačiau 3 darbus, ar skyriau jiems pakankamai laiko?
Tomis dienomis, kai atsakymų į šiuos klausimus langeliuose užsidegdavo vienetukai kiti klausimai ir apskritai padarytų darbų kiekis tarsi pagavęs inerciją šokteldavo lyginant su dienomis kai pasikliaudavau improvizacija.
Išvados
- Pastebėjau ir supratau, kad tikrai geriau sekasi tai, ką ne tik nori patobulinti bet ir kasdien skiri dėmesį ir laiką.
- Supratau, kad norit judėti į priekį reikia išsisiaiškinti kur dabar esi, man padėjo šie įrankiai:
RescueTime, kad išsiaiškinčiau, kas suvalgo mano laiką ir turėčiau tikslius duomenis. - Daily Questions modelis, padėjęs nukreipti dėmesį, ten kur kuriama didžiausia vertė.
- Ir svarbiausia, gerokai padidėjo produktyvumo rodikliai.
Nuo pernai metų vidutinio produktyvumo pulso 52, vasarį šis rodiklis jau buvo 70, o kovą net 73. Ir per 144 valandas praleistas prie ekrano – 105 buvo laikas, kuri panaudojau produktyviai.
Pastebėjau, kad dabar padarau gerokai daugiau svarbių užduočių, sukuriu daugiau vertės ir svarbiausia jaučiuosi gerokai remiau, miegu geriau ir turiu daugiau energijos.
Mano grubiais skaičiavimais šių veiksmų dėka, susigrąžinau pilną darbo savaitę per mėnesį. Kas per metus virsta ištisais 3 mėnesiais papildomo produktyvumo.
Mėginsiu į metų pabaigą ar kitų metų pradžioje pasidalinti kaip vistiek pasisekė susigražinti tuos 3 mėnesius, o iki to ir toliau atsakinėsiu kasdienius klausimus ir stengsiuos nešvaistyti savo laiko.
P.s. gali būti kad turite kitų demonų nei aš. Ir juos išsiaiškinti galite naudodami RescueTime arba kitą jūsų veiklą stebinčią ir ataskaitas teikiančia aplikaciją.
Turit panašių ar radikaliai skirtingų patirčių? Kviečiu pasidalinti jomis komentaruose.
Manot, kad informacija ir mano aprašytas pavyzdys gali padėti jūsų draugams, pasidalinkit šiuo įrašu su jais.