Sofoklis yra pasakęs:
Idėjos galingesnės už žmogaus fizines galias
Tik ne ši kartą. Noriu Jums papasakoti istoriją, kaip pavyko suvaldyti praktiškai nekontroliuojamą rašalo tėkmę ir nuotykius nuo idėjos iki galutinio rezultato.
Priešistorė
Ko gero niekam nėra paslaptis, kad pastaruosius metus vis sukuriu kokį plakatą ar iliustruotą facebooko įrašą Vilniaus universiteto ansambliui. Tuos plakatus žmonės kartais giria, nors man jie nėra nei labai įspūdingi nei itin kabinantys. Na nebent tvarkingi, šiuolaikiški ir puse galvos aukščiau nei draugų iš kitų ansamblių. Nors ir vėlgi čia nėra rodiklis, nes tan praktiškai nėra su kuo lygiuotis. Tad šį kart kai buvau paprašytas pagalvoti galimą plakatą. Ėmiausi jo su nusiteikimu, kad tai, ko gero, paskutinis mano plakatas ansambliui ir jis turi būti kitoks, išskirtinis – įsimintinas. O tam reikėjo dviejų paprastų sąlygų: absoliučios kūrybos laisvės ir daugų daugiausiai vieno žmogaus, su kuriuo idėja būtų derinama. Ir tai įvyko – abi šios sąlygos buvo patenkintos ir prasidėjo kūrybos procesas.
Idėja
Bekalbant su režisiere nusprendėme eiti visiško minimalizmo keliu, norėjosi švarios grafikos, simbolikos ir kuo mažiau teksto. Praleidau kelis vakarus ieškodamas inspiracijų savo inspiracijų internetuose, kai visą kūną persmelkė idėja kabintis už koncerto pavadinimo – žodžio INTAKAS ir sužaisti su skysčiais. Tuo metu dar nenutuokiau, kaip toli tai nuves bet nuosekliai ėmė deliotis mintys, įsivaizduojamas spalviškumas bei kiti nuansai. Taip buvo priartėta prie prie rašalo vandenyje idėjos. Susirasdau keletą pavyzdžių, gavau patvirtinimą, kad pabandom jei manau, kad čia realu. Nebuvau tikras ar kas nors apskirtai gausis. Bet įkvėptas Seth Godin’o „Ikaro apgaulės” pasiryžau surizikuoti ir prasidėjo pasiruošimas.
Pasiruošimas
Pirmiausia apėjau visas man žinomas dailės reikmenų ir kanceliarijos parduotuves ieškodamas rašalo ir nusipirkau kelis buteliukus bandymams. Grįžęs pasimėginau kaip dažai skaldosi vandenyje ir tam panaudojau paprastą stillinę vazą.
Iškart supratau, kad šitam projektui reikės aukštos kokybės nuotraukos, o aš nei fotoaparato turiu nei moku tą fotoaparatą deramai valdyti. Nė nemirktelėjęs parašiau savo geram bičiuliui Robertui. Daug maž apibūdinau, ką noriu sukurti ir jau buvau pasiruošęs įkalbinėti, bet pasirodo idėja iš savęs užkabino iškart ir pradėjom domėtis kaip tai padaryti fiziškai. Kartu peržiūrėjom kruvas video ir įvairių fotografų tutorialų kaip fotografuoti rašalą po vandeniu. Taip gimė check list tipo sąrašas, kokių dalykų reikia, kad galėtume pradėti. Svarbiausi buvo trys:
» Akvariumas
» Studijinis apšvietimas
» Fotoaparatas (Robertas turėjo)
» GoPro (Teaserio sukūrimui)
Ir tada pradėjo vykti neįtikėtini dalykai. Tą dien lankiausi parodoje Fashion bazaar Litexpo parodų rūmuose, prisėdęs vestibiulyje parašiau Facebooke šią žinutę:
Ir vos per 15 minučių suneštinio baliaus principu jau turėjau viską po prašiau.
Praktiškai tą pačia akimirką paskambinau Robertui sakydamas „Viską turim ar galim padaryti tai šį savaitgalį” ir įvyko dar vienas stebuklas, nors buvo penktadienis Robertas sutiko tai padaryti. Tos teigiamos energijos vedinas iškart palikau Litexpo, apvažiavau geruosius draugus, pasiskolindamas įrangą, tuomet kancelerinėse susipirkau daugiau rašalo, vaistinėj švirkštų, o Ermitaže plastiko iš kurio buvau suvalgojęs išpjauti patį užrašą. Tiesa plastiko lakšto tokio kaip įsivaizdavau nebuvo tai teko pirkti 3m. ilgio sienų kampams užfisuoti skirtą kampuotį iš PVC plastiko.
Šeštadienį skyriau užrašo parengimui ir antram testų etapui.
Produkcija
Sekmadienį iš pačio ryto vežiausi viską į garažą ir ėmiau laukti Roberto.
Turėjome sugalvoti kaip viską paruošti, kad išgautume reikiamą apšvietimą, išvengtume šėšėlių ir išgautume maksimalų rezultatą.
Visos linksmybės prasidėjo, kai galutinai pasiruošėme ir susiderinom. Čia keletas kadrų.
Tądien užtrukom 7 valandas ir padarėm 8 dublius – 8 vandens keitimus. Rodos paprasta operacija, bet po kiekvieno vandens pakeitimo reikėjo išvalyti stiklą ir dugna, vėl paruošti užrašą, sufokusuoti fotoparatą išplauti ir vėl užsitaisyti švirkštus – vidutiniškai 45 min.
Kiekvieno dublio metu pavykdavo padaryti po 2-3 apdorojimui tinkamus kadrus, būdavo ir tokiu dublių, kur blizas suveikia per anksti, o kai vėl užsikrauna jau būna per vėlu. Po darbo dienos garaže ir valgydami užtarnautus burgerius dar kokia valandą negalėjom atsižiūrėti į padarytis kadrus vis svarstydami, kurį pasirinkti plakato gamybai.
Post produkcija
Kantrus darbas prasidėjo perėjus į post produkciją. Pasirinkau vieną kadra ir maždaug 3 valandas valiau vien raides, žinoma dėl to švarumo vėliau daug kas abejojo, kad apskirtai jos buvo realios, nes pasiektas baltumas prilygo Photoshopu uždėtam užrašui. Gal tik per raides einantys dažai išdavė, kad vistik tikra.
Parodžius pirminį apdorojimą ir likusius kadrus tam vieninteliam kritikuoti galinčiam žmogui teko nusivilti, buvo pasirinktas keliomis milisekundėmis vėlesnis kadras, tad valymas prasidėjo iš naujo.
Gerai, kad buvo antras rinkimų turas ir rinkimų komisijos sekretoriatas neturėjo užduočių iki pat uždarant balsadėžę, tai 7 val skyriau detalių ryškinimui, raidžių balinimui ir kompozicijos šlifavimui.
Post post produkcija
Paruošęs maketą skubėjau atsispausdinti testinį variantą, kad pamatyčiau kaip atrodo ant popieriaus. ir čia laukė dar vienas netikėtumas. Pasirodo fotoaparatu išgautos spalvų paletės su visais perėjimais praktiškai neįmanoma atspaudinti jokiu spausdintuvu, na bent jau negali atspausdinti taip kad, vaizdas ekrane ir popieriuje sutaptų. Žinodamas, kad turiu rasti sprendimą, nes plakatas vistiek bus spausdinamas parašiau pagalbos prašymą Grafinio dizaino grupėje.
Ir vėl BINGO. Ne tik kad atsiliepė daug žmonių, dalis parašė į privatą, bet atsirado ir norinčių priimti išūkį ir skirtingais metodais konvertuoti spalvas. Bendromis pastangomis mums pavyko! Ir rezultatas, kuris matomas dabar yra viso ilgo proceso pasėkmė nenuvertinant neivienos sudedamosios dalies.
Galutinis rezultatas
Dabar žiūrint atgal atrodo viskas taip paprastai dėliojosi, dėliojosi ir susidėjo. Nors iš tiesų tai buvo ilgas ir kupinas nuotykių darbas.
Galutinis plakatas atrodo taip
Iš šio kadro buvo padaryti ir kvietimai
O šianakt pabaigtas maketuoti iš specialus INTAKO leidinys. Deja nuotraukos dar neturiu, nes veikiausiai tik penktadienį pasiimsiu iš spaustuvės.
O pabaigdamas noriu padėkoti šiems žmonėms:
Robert Kovalevič – už profesonalią pagalbą fotografuojant
Mantui Ališauskui – už studijinį apšvietimą
Ievai Rudytei – Už akvariumą
Evaldui Gužauskui – Už pagalbą konvertuojant spalvų profilius
Pauliui Oponovičiui – Už GoPro
Sauliui Gateliui – Už papildomą fotoaparatą
Jonui Toliušiui – Už garažo patalpas
CopyPro kolektyvui už pagalbą su spalvomis ir demo versijomis (Geras jausmas kai atneši maketą o personalas Grafinio dizaino grupėje jau būna susipažinęs su problema ir nereikia visko pasakoti iš naujo)
VU Ansambliui ir Indrei Alaburdienei – Už galimybę realizuoti šią idėją.
Ačiū visiems, kurie palaikė ir prisidėjo morališkai. Vieno projekto pabaiga gali reikšti kito projekto pradžią.