Ko gero daugeliui žodžių junginys namų darbai asocijuojasi su mokykla, rečiau su studijomis universitete. Šį kart noriu pasidalinti mintimis ne akademinėje srityje, kaip mano metai nuo namų darbų prasidėjo.
Iki tol gera pusmetį dirbau nuo užsakymo iki užsakymo ir tie, kurie mane pažinojo bei norėdavo paslaugų klausdavo ne kiek kainuos ar kada padarytum, o ar išvis per artimiausią mėnesį apsiimčiau. Žinoma, tai turėjo ir šalutinių efektų. Kai kurie projektai vėlavo, kitų teko atsisakyti pačiam, treti buvo atšaukti kliento iniciatyva. Nepaisant to, darbo visada turėjau ir staiga pavyko pasiekti tą išganingą momentą kai neveluodamas įgyvendinau visus pažadus ir rodos atlaisvinęs visą savo laiką galėjau kibti į naujus darbus.
O atsitiko priešingai. Pripratęs prie nuolatinio užimtumo, pajutau ne euroforiją, o lengvą pasimetimą – ką daryti toliau. Ir pasimetimas buvo ne todėl, kad nežinočiau ką daryti, o todėl, kad nesu tikras ką noriu daryti labiausiai ir į ką esu pasiruošęs gilintis visus ateinančius metus.
Kalėdų laikotarpį skyriau susitikimams su seniai matytais draugais, plepėjome apie įvairias veiklas kitų metų tikslus ir rodos supratau, ką noriu daryti. Tad tiesiu taikymu sėdu prie prie namų darbų darymo:
a. aiškaus paslaugos aprašymo
b. kainoraščio sudarymo
c. tinklapio atnaujinimo
d. target audience gryninimo
Apie tai, kaip sekasi parašysiu kituose įrašuose.
P.s. vienas iš 2016-ųjų pasižadėjimų yra 52 savaitiniai parašymai. Tad kviečiu prenumeruoti ir skaityti parašymus pirmiesiems.